happiness_couple_with_bicycles-1024x576

Lietuvos žiniasklaidoje ir televizijoje dažnai pasirodo istorijos apie Olandijoje gyvenančius lietuvius, tačiau dėl sunkiai suprantamų priežasčių garsiausiai kalbama apie tuos, kuriems nepasiseka. Kuklumas – ryškus lietuvių būdo bruožas, tad piešti gyvenimą užsienyje tamsiomis spalvomis nėra sunku. Gintarės, jau septynerius metus gyvenančios Olandijoje, istorija kitokia – į užsienį ji iškeliavo ne ieškoti lengvesnio gyvenimo, o atkakliai siekti savo užsibrėžto tikslo – sukurti verslą.

„Buvo labai sunku – atvykusi visai nemokėjau olandų kalbos, neturėjau, į ką kreiptis pagalbos. Žinojau tik viena – noriu dirbti sau, ir tai vedė pirmyn“, pasakojo mergina, jau antrus metus sėkmingai vadovaujanti pačios sukurtai dviračių pardavimo ir eksporto įmonei.  Nors į Olandiją Gintarė išvyko su dideliais planais, gyvenimo pradžia svetur buvo kukli. Santaupas verslo pradžiai mergina kaupė dirbdama padavėja. Nors anglų kalba buvo viskas, ko reikėjo dirbant turistų pripildytose Amsterdamo kavinėse, mergina nusprendė neapsiriboti tokiu gyvenimu ir įsilieti į olandų gretas. „Sukūriau gyvenimo aprašymą olandų kalba ir pamelavau, kad kalbu olandiškai, nors nemokėjau nė žodžio. Buvau pakviesta į darbo pokalbį, kuriame mano melas greitai buvo atskleistas. Nepasidaviau – pažadėjau, kad kalbą išmoksiu, kaip įmanoma greičiau, ir man pavyko –  buvau priimta“, pasakojo ji.  Naujasis darbas olandų kavinėje Gintarei tapo greičiausiu keliu į vietinės kalbos mokėjimą – ją supo tik olandai, o praktikuotis teko prie kiekvieno aptarnaujamo staliuko. „Niekas su manimi nekalbėjo angliškai – kolegos rodydavo į daiktus ir sakydavo olandiškus jų pavadinimus. Iki tol sunkiausia buvo prisiversti kalbėti, o darbe tai tekdavo daryti kasdien. Po metų kalbėjau laisvai“, pasakojo mergina.

Nors beveik visi olandai laisvai kalba angliškai, Gintarė tvirtino, kad, išmokę vietinę kalbą, vienu šūviu nušausite du zuikius – galėsite dirbti olandų įmonėse, o vietiniai gyventojai taps palankesni ir paslaugesni. Net ir olandiškai ištartas pasisveikinimas neliks neįvertintas, tad svarbiausia – nebijoti kalbėti ir pasitikėti savimi. Išmokusi vietinę kalbą, ji sumanė padėti čia atvykstantiems lietuviams – vedė buhalteriją, padėjo užpildyti dokumentus, tačiau akies krašteliu visada ieškojo nišos, kurioje galėtų pradėti savo verslą…ir rado. „Dviračių eksporto srityje Olandijai nėra lygių – visi iš čia veža, visi čia ieško. Ypatingai daug užsakymų atkeliauja iš Vokietijos, Rusijos ir Lenkijos, esu atvira bet kokiems pasiūlymams“, pasakojo mergina. Nors verslo pradžia buvo labai sunki, jai nuolat padėjo ir vis dar padeda miesto savivaldybė, sudaranti itin palankias sąlygas verslo plėtimui. Sparčiai klientų sąrašą pildanti Gintarė tvirtino neketinanti grįžti į Lietuvą ir planuojanti atidaryti dviračių parduotuvę…ar net dvi.

„Malonu apsilankyti Lietuvoje, pasidžiaugti nuostabia gamta ir susitikti su giminaičiais bei draugais, tačiau mano svajonė pildosi čia, Olandijoje“, pasakojo mergina. Jos teigimu, nors gyvenimo pradžia užsienyje – didelis iššūkis, kuriam neįmanoma iš anksto pasiruošti visu šimtu procentų, Lietuvius dažnai sustabdo kultūrinių skirtumų baimė. „Net ir daugelį metų čia gyvenantys lietuviai dažnai nesistengia perprasti sveikatos priežiūros sistemos – važiuoja į Lietuvą tik tam, kad apsilankytų pas gydytojus ar stomatologus. Norime, kad viskas būtų kaip namie, o jeigu nėra – ne domimės ir mokomės iš kitų, o išsigąstame“, tvirtino ji. Merginos teigimu, itin svarbu gyvenimui užsienyje pasiruošti ne tik fiziškai, bet ir morališkai. Lietuvoje viskas vyksta vienaip, o Olandijoje – visiškai kitaip, tačiau šiuos skirtumus reikia priimti teigiamai – prisitaikyti prie jų, mokytis ir nuolat tobulėti bei ieškoti naujų galimybių. „Pažįstu nemažai lietuvių, kurie, kaip ir aš, paliko Lietuvą ir ilgai dirbo, kad galėtų čia pradėti nuosavą verslą. Tai ne sėkmės, o sunkaus ir kantraus darbo istorijos, tačiau apie tokias galimybes Lietuvoje dažnai nutylima“, apgailestavo ji.

Olandijos verslininkė Gintarė: už tai, kas esu dabar, dėkoju ne sėkmei – viską pasiekiau pati