Lietuvoje studijuojanti ir Olandijoje dirbanti Brigita: suderinti šiuos du dalykus gali kiekvienas

Šiuolaikinės darbo ir studijų galimybės plačios, tačiau dažnai sunku suvokti, kur jos baigiasi, kol nepatikriname šių ribų iš naujo. Studijų ir darbo derinimas, net jei abu dalykai vyksta tame pačiame mieste, dažnai priimamas kaip kraštutinumas ar asmeninis iššūkis. O ar patikėtumėte, kad įmanoma tuo pačiu metu studijuoti vienoje šalyje ir dirbti kitoje? Nors šiose vėžėse jau trečius metus stovinti Brigita tokį kelią pasirinko ne savo noru, abejonės išsisklaidė ir šiandien ji neabejoja – tai gali pavykti kiekvienam.

Kaip atsiradai Olandijoje ir kiek laiko jau gyveni svetur?

I Olandiją atvykau kartu su vaikinu prieš tris su puse metų. Taip pasielgėme todėl, kad turėjome finansinių problemų gyvendami Lietuvoje. Pasirinkome būtent Olandiją, nes čia apsigyveno dauguma emigravusių mūsų draugų.

Kas prasidėjo pirmiau: studijos ar darbai?

Kai emigravome, jau buvau pradėjusi buhalterinės apskaitos studijas ir baigusi pirmą kursą. Planavome gyventi ir dirbti Olandijoje vienerius metus, tad nusprendžiau pasiimti metų trukmės akademines atostogas. Kai su vaikinu nusprendėme, kad Olandijoje būsime ilgiau nei metus, iš dieninių studijų perėjau į neakivaizdines. Per tris metus save išbandžiau įvairiuose darbuose: dirbau lašišos fabrike, sūrio pakavimo fabrike, dariau puokštes, prižiūrėjau gėles, rinkau sodinamų gėlių užsakymus ir t.t. Šiuo metu mano darbas susijęs su elektronika.

Ar studijos labai įsiterpia į darbus? Ar vadovai tave palaiko?

Tikrai taip, įsiterpia. Kai vyksta paskaitos Lietuvoje, nevykstu atostogų (jeigu nuspręsčiau taip pasielgti, tektų atostogauti 4 kartus per metus). Nuo to laiko iki egzaminų būna 2 ar 3 mėnesiai. Viską darau savarankiškai – surenku visą reikalingą informaciją ir kuo intensyviau, kiek tik leidžia mano galimybės, mokausi po darbo bei savaitgaliais. Atėjus egzaminų sesijai, kitos išeities nelieka – tenka grįžti ir laikyti juos universitete, Lietuvoje. Antrame ir trečiame kurse grįždavau po tris kartus per metus, į dvi egzaminų sesijas ir vasarą, porą savaičių normaliai paatostogauti, pailsėti. Dabar, paskutiniame kurse, per mokslo metus reikės apie 10 savaičių atostogų, tad į Lietuvą teks grįžti apie 5 kartus. Mano laimei, su darbdaviais susitarti pavyksta gan sklandžiai. Dirbu jau antrą ilgalaikį darbą, kurio vadovas supranta mano tikslus ir išleidžia į Lietuvą „atostogoms“, t.y., egzaminų sesijai. Vis dėlto, susitarimo sėkmė priklauso ir nuo to, ar esi geras darbuotojas ir ar vadovas nori, kad po pertraukos tęstum darbą įmonėje. Pažvelgus iš kitos pusės, dirbu per agentūrą, todėl galiu atostogauti, kiek noriu, o net jeigu po atostogų nebegrįžčiau į tą patį darbą, neabejoju, kad rasčiau kitą. Mokslai man – pirmoje vietoje.

Ar planuoji baigusi studijas siekti karjeros Olandijoje?

Labai to norėčiau, kadangi su išsilavinimu, kurio siekiu, turėčiau galimybę daug uždirbti, tačiau yra privaloma sąlyga – privalėčiau išmokti olandų kalbą. Tai planuoju daryti po to, kai baigsiu studijas. Vis dėlto, dar nesu apsisprendusi dėl ateities – labai traukia Lietuva, todėl, baigusi mokslus, pirmiausia galimybių ieškosiu ten.

Kaip kilo idėja mokytis vienoje šalyje ir dirbti kitoje? Ar toks scenarijus įmanomas kiekvienam?

Tai buvo būtinybė labiau nei pasirinkimas – pirmiau pradėjau mokslus, o po to išvažiavau. Tai įvyko dėl kitų aplinkybių, o po metų grįžti nebenorėjau, tad pasirinkau neakivaizdines studijas.

Manau, kad suderinti mokslus ir darbą skirtingose šalyse galėtų visi, mokantys planuoti savo laiką ir tie, kurie tikrai nori mokytis. Man papildomu stimulu tapo nemokamos studijos Lietuvoje – mano nuomone, tokia suteikta galimybe būtinai reikėjo pasinaudoti.