Daiktas, be kurio Olandijoje neapsieisite: dviratininko ABC

Jei Olandijoje ketinate užsibūti ilgiau nei mėnesį, turite vieną neatidėliotiną darbą – įsigyti dviratį. Jis ne tik leis pamiršti dienos darbų nuovargį, pamatyti daugiau ir įvairesnės šalies, tačiau ir susirasti draugų ir, galiausiai, fiziškai sutvirtėti. Tiesa, prieš pradedant minti pedalus, derėtų susipažinti su pagrindinėmis važiavimo dviračiu Olandijoje taisyklėmis. Juk ne veltui sakoma, kad išriedėjęs į gatves čia pasijunti it legendinėse „Tour de France“ lenktynėse.

Lietuviškose Kelių eismo taisyklėse rašoma: dviračių vairuotojams draudžiama važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo, vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų, važiuoti pėsčiųjų perėjomis ar pravažiuoti pro pėstįjį greičiau nei jo ėjimo greitis – 3–7 km/h. Dar daugiau – pamėginki važiuoti be šalmo ir liemenės, ir jau būsi stabdomas malonaus policijos pareigūno. Olandijoje, panašu, viskas yra priešingai.

Pirmiausiai, reikia suvokti, kad Olandija pagal dviračių infrastruktūros išvystymą, dviratininkų eismo patogumą, saugumą ir kitus rodiklis yra neabejotina šalis lyderė. Ne tik Europoje, tačiau ir visame pasaulyje. Tai žemėlapio plotelis su giliomis dviračių tradicijomis ir stipriu sąmoningo dviratininko įvaizdžiu. Minti dviratį, o ne automobilio pedalus – gero tono, mentaliteto ir brandos ženklas.

Kas svarbiau už šalmą?

Du dalykai, be kurių negalite pradėti savo kelionės yra dviračio skambutis ir atšvaitai (važiuojant naktį prireiks ir lempų). Nors dviratininkas ir turi pirmumą prieš automobilį bei pėstįjį, nors takai platesni nei Lietuvos gatvės, o liemenės ir šalmai neprivalomi, tačiau saugumu vis vien rūpinamasi. Kai jau įprasite riedėti vienodu tempu su vietiniais judriomis Olandijos gatvėmis, suprasite, kad skambutis yra nepakeičiamas, norint pabudinti apsnūdusius ir ne savo kelio dalimi einančius turistus.

Beje, labai svarbi kryptis, kuria važiuojate. Dažnai priešingos krypties srautai atskiriami iškilia trinkelių danga. Automobilių eismas čia beje leidžiamas, tačiau visais atvejais prioritetas yra dviračių. Pirmumą iliustruoja kelio ženklinimas (tiek vertikalus, tiek horizontalus). Pavyzdžiui, žiedinėje sankryžoje linija iš baltų trikampių nurodo, kad automobiliai turi praleisti dviratininkus ir išvažiuodami iš žiedo ir įvažiuodami į jį. Gera žinia ta, kad vargu ar kada būsite vienintelis dviratininkas jūsų pasirinktame kelyje – jei turite abejonių, tiesiog sekite priešais jus judančių dviratę minią.

Parkavimas – kiekvieno dviratininko svajonė

Lietuvoje turėjote pastebėti – prie didesnio prekybos centro, traukinių stoties ar biudžetinės įstaigos įrengtus dviračių stovus – nuo vos poros iki, geriausiu atveju, 6 ar 9. Žinoma, nėra ko skųstis, mat ir tiek dažnai būna per daug ir jie stovi pustuščiai. Visiškai kitokia situacija Olandijoje. Pavyzdžiui, Groningeno universitetinio miestelio centrinė traukinių stotis turi 10 000 vietų dviračių parkavimo aikštelę. Vienintelė bėda „prisiparkavus“ tokioje vietoje – nepamiršti, kur jūsų dviratis.

Ir, žinoma, nepamiršti jo saugiai prirakinti. Tai, kad grįžę prie dviračio, rasite vien jo priekinį ratą, nustebinti neturėtų. Todėl niekada nepirkite brangaus dviračio, o pusę jo kainos išleiskite ant tvirtos (ar kelių) spynų. Kur jau kur, tačiau Olandijoje atsarga gėdos nedaro.

Trumpai:

  • negalite važiuoti dviračiu būdami girti ar apsvaigę;
  • muzika ir mobilieji telefonai leidžiami, tačiau labai rekomenduojama naudotis laisvų rankų įranga;
  • sukdami į kairę ar dešinę tai turite parodyti ištiestos rankos mostu;
  • jei neketinate Olandijoje praleisti daug laiko, dviratį tiesiog nuomokitės – punktų tikrai ne vienas kone kiekviename mieste ir gerą variantą galite rasti nuo 4-5 eurų dienai;
  • Dauguma dviračių Olandijoje turi senoviškus „galinius“ stabdžius. Pasipraktikuokite prieš pajudėdami iš vietos;
  • Ir, svarbiausia, mėgaukitės malonia, saugia ir turininga kelione kol galite – Lietuvoje bus ne tip gražu.

Daiktas, be kurio Olandijoje neapsieisite: dviratininko ABC