Šiemet iš 32,6 tūkst. abiturientų, net 28 tūkst. galvotrūkčiais lėkė į aukštąsias. Tačiau švietimo ekspertai abejoja tokių spontaniškai studijas pasirinkusių studentų motyvacija ir apsisprendimu ne tik studijuoti pasirinktą specialybę, bet ir vėliau dirbti toje srityje. Vakaruose jaunimui nekyla klausimas: ar imti pertrauką, jie sprendžia dilemą – savęs ieškoti metus ar dvejus.

Vokietijoje tiek tėvai, tiek mokytojai ragina jaunuolius po mokyklos laiką skirti savęs paieškoms. Būsimi studentai keliauja, savanoriauja, atlieka visuomeninius, pagalbinius darbus dominčios srities įmonėse. Jie dirba neatlygintinai ar už simbolinį atlygį. Sukaupę patirtį, tvirtai apsisprendę jaunuoliai stoja į atidžiai pasirinktą aukštąją ir detaliai išanalizuotą studijų programą.

Nuo nepriklausomybės Lietuvoje beveik 20 metų vyravo priešinga tendenciją – baigei mokyklą ir stok, ilgai negalvojęs.

Pasak Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA), nauja Lietuvos abiturientų metų pertraukos mados banga įsisiūbavo nuo 2010 m. Tuomet tarp įstojusiųjų į aukštąsias mokyklas penktadalį sudarė abiturientai, sugrįžę po laisvų vienerių, dvejų ar net trejų metų. Šiemet tokių jaunuolių yra beveik trečdalis.

„Tendencija labai sveikintina, ypač žinant situaciją Lietuvoje. Daugiau nei pusė abiturientų balandžio pabaigoje nežino, kur stos. Po intensyvios egzaminų sesijos, sužinoję rezultatus, jie turi per savaitę apsispręsti. Neretai jie nespėja susipažinti su programa, kurso aprašu ir jų pasirinkimai įvyksta spontaniškai,“ – teigia Gintautas Jakštas, MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas.

Pasak specialisto, abiturientų paskubomis priimti sprendimai užkoduoja problemas ateityje. „Matome to pasekmes – metusiųjų studijas dalis, angliškai vadinama „drop out“, yra gan nemaža,“ – sako G. Jakštas.

Graužiasi dėl praleistos progos

22 metų Marius Tamulynas yra vienas iš tokių studentų „krituolių“. Šiemet po dvejų metų informatikos inžinerijos studijų Kauno technologijos universitete vaikinas jas metė.

„Jau po metų pamačiau, kad sunkiau ėmė sektis mokslai, visa specialybė nėra tokia, kokios tikėjausi. Po nepavykusios egzaminų sesijos teko studijas nutraukti,“ – apgailestavo buvęs studentas.

Kaip ir daugelis kitų savo pasirinkimu abejojančių jaunuolių, M. Tamulynas nesiryžo keisti studijų krypties, nes nenorėjo nuvilti artimųjų ir laikėsi nuostatos: ką pradėjai – reikia baigti.

„Kai grįžau metęs studijas mamos ir sesers pasakymuose tarp eilučių skambėjo: „Va, iššvaistei dvejus metus“. Man geriau prarasti dvejus, negu vėliau ketverius metus ir vis tiek priimti tą patį sprendimą,“ – ryžtingai dėsto buvęs studentas.

M. Tamulynas nenuleidžia rankų ir turi minčių kitąmet studijuoti visada jį dominusį programavimą. Jis labai gailisi, kad po mokyklos nepasirinko metų pertraukos ir pasidavė mamos ir sesers įdiegtai nuostatai: turi progą – iškart stok.

“Man geriau prarasti dvejus, negu vėliau ketverius metus ir vis tiek priimti tą patį sprendimą,“

Sprendimas įsisenėjusioms problemoms

Pasak MOSTA atstovo G. Jakšto, nors 2016 m. ir 2017 m. bandančiųjų stoti į aukštąsias po pertraukos dalis nekito (44proc.), šiemet jų buvo priimta 5 proc. mažiau nei praėjusiais metais. Pagrindinė tokio pokyčio priežastis – sugriežtinti reikalavimai stojantiesiems.

Asmenų, vidurinį išsilavinimą įgijusių anksčiau nei stojimo metai: stojančiųjų ir įstojusiųjų dalis.(MOSTA duomenys)

Grafikas akaruose populiari mada užkrėtė ir Lietuvos abiturientus

Švietimo eksperto teigimu, šiemet abiturientų apsisprendimą, stoti ar laukti metus, lėmė ne tik keliama balų kartelė stojantiesiems, bet ir neaiškumai dėl aukštųjų tinklo.

„Dalis studentų manė: „Pažiūrėsiu, kas čia įvyks ir tada stosiu. Gal kai kurie universitetai susijungs, taps geresni, tuos naujus darinius ir rinksiuosi,“ – sako G. Jakštas.

MOSTA ekspertas prognozuoja, kad kitąmet jaunuolių, pasiryžusių save išbandyti prieš studijas, dalis turėtų nekisti.

„Laisvų metų, angliškai vadinamus „gap year“, tendencija turėtų sumažinti studijuojančių iš inercijos dalį. Tokie diplomus gavę studentai vis tiek dirba ne pagal profesiją. Geriau yra padaryti pertrauką po mokyklos ir užtikrintai stoti ten, kur tikrai norima,“ – teigia G. Jakštas.

Didelėms svajonėms reikia pertraukos

Šiemet Dusetų Kazimiero Būgos gimnaziją baigęs Donatas Gimbickas pasirinko metų pertrauką. Dėl tokio sprendimo jam teko pakovoti. Jį bandė atkalbėti tiek artimieji, tiek pedagogai.

„Mano auklėtoja bandė įspėti mane, kad per metus atprasiu nuo mokslų, įsitrauksiu į darbus ir nesieksiu studijų. „Suprantu jos norą patarti ir padėti, kaip jai atrodo protingiausia. Bet tai mano sprendimas ir aš žinau, kas man geriausia,“ – teigia abiturientas.

Vaikinas, kaip reta tarp jo amžiaus jaunuolių, nedvejoja dėl savo pasirinkimo. Nuo ketverių metų savo gyvenimo be futbolo neįsivaizduojančiam D. Gimbickui gimnazijoje teko suorganizuoti nedideles futbolo varžybas. Pirmasis futbolo stratego vaidmuo vaikiną įtraukė, sužadino norą ateityje šia veikla užsiimti profesionaliai.

D. Gimbicko sprendimui, siekti trenerio karjeros, įtakos turėjo ir jo futbolo treneris Rimas Vaitukaitis. „Suprantu, kad trenerio darbas nėra lengvas, kad jis nėra itin pelningas. Mane jaudina mintis, kad galiu vaikams įžiebti meilės futbolui liepsnelę. Pats tai patyriau ir man tai giliai įsirėžė į atmintį,“ – teigia abiturientas.

Šiemet jaunuolis teikė paraišką Lietuvoje, norėdamasis įsitikinti, ar jis pajėgtų įstoti. Ji buvo patenkinta. Tačiau jo didžioji svajonė – studijuoti Olandijoje.

D. Gimbickui pagrindinė kliūtis, siekiant užsibrėžto tikslo – finansai. Jo pasirinktame universitete mokslai kainuoja 2000 eurų per metus. Šią sumą dusetiškis ketina dengti paimta mokslo paskola. Tačiau pragyvenimui reikiamų lėšų jo artimieji neturi.

„Pamaniau, kad tuos savarankiškus gyvenimo metus reikėtų pradėti, turint finansinį pagrindą – nusprendžiau padirbėti Olandijoje. Be to prisitaikyčiau prie aplinkos, pramokčiau kalbos. Man lengviau sektųsi universitete,“ – savo laisvų metų planus dėsto devyniolikmetis.

D. Gimbickas viliasi patekti į universiteto futbolo komandą ir drąsiai svajoja apie profesionalų futbolą. „Tai labai aukšta svajonė, bet kodėl gi nepabandžius,“ – teigia vaikinas.

Būsimas futbolo treneris tikina nebijąs užkibti ant laisvės kabliuko: „Darbas Olandijoje – planas tikrai vieneriems metams. Po pusmečio teiksiu išankstinę paraišką. Turiu labai aiškų tikslą – po metų studijuoti universitete. Jau 6-7 klasėje žinojau, kuo noriu būti. To kryptingai siekiau visus tuos metus, todėl laisvi metai mano norų neatšaldys.“

Donatas Gimbickas

“Turiu labai aiškų tikslą – po metų studijuoti universitete. Jau 6-7 klasėje žinojau, kuo noriu būti. To kryptingai siekiau visus tuos metus, todėl laisvi metai mano norų neatšaldys.“

Metai kelionėms

Didžioji dalis pertraukai po mokyklos pasiryžusiųjų abiturientų nežino, ne tik kokia studijų programa juos domintų, bet ir kurioje šalyje norėtų studijuoti: Lietuvoje, Anglijoje, Danijoje ar Nyderlanduose. Dažnas neturi ir aiškaus plano, ką veiks per tuos metus.

Vieni stengiasi surasti įdomią savanoriavimo programą. Kitus vilioja pragmatiški motyvai – noras užsidirbti ir pamėginti gyventi savarankiškai be tėvų paramos.

Rugpjūtis pats darbymetis įdarbinimu užsiimančioms įmonėms. Nyderlanduose ir Vokietijoje darbą siūlančios agentūros „Qbis“ atstovės Simonos Šukutytės teigimu, per savaitę jie sulaukia po 20 užklausų iš abiturientų.

Pagrindinis šių jaunų žmonių bruožas – jie nori pakeliauti, susipažinti su kita šalimi, jos kultūra, pagyventi daugia kultūrinėje aplinkoje. „Jie nesureikšmina atlyginimo dydžio, yra labai motyvuoti dirbti, lanksčiai priima darbo pasiūlymus,“ –  teigia „Qbis“ personalo atrankos specialistė.

Dažniausiai jaunimas renkasi darbą logistikos srityje, gamyboje, populiarios pozicijos šokolado fabrike. Jaunoms poroms patrauklūs popieriaus fabriko pasiūlymai.

Grįžta suaugę ir motyvuoti

Pasak S. Šukutytės, didžioji dalis jaunimo grįžta studijuoti į Lietuvą: „Po metų 100 proc. grįžusiųjų tvirtina, kad yra apsisprendę ir tiksliai žino, kokios karjeros nori siekti. Netgi metusieji studijas ar paėmusieji akademines atostogas parvyksta su tvirtomis intencijomis vėl studijuoti. Jie netgi ryžtasi paklausyti savo širdies ir renkasi galbūt mažiau prestižines, bet jų labiau trokštamas studijas,“ – sako S. Šukutytė.

S. Šukutytė

S. Šukutytė

Darbas užsienyje pareikalauja iš jaunuolių tiek fizinių, tiek psichologinių jėgų, emocinės stiprybės. Jie ne tik turi išstovėti ant kojų 8 valandas, bet yra priversti bendrauti su skirtingų tautybių žmonėmis, prisitaikyti prie nepažįstamos aplinkos, išgyventi be šeimos bei draugų paramos.

„Jie parsiveža suvokimą, kad jeigu jie nieko nedarys, niekas už juos nepadarys. Jeigu jiems kažkas nesiseka ir jie neis neieškos, nekalbės, neskambins, niekas už tai neatsakys. Jų viduje atsiranda savarankiškumas, vidinė motyvacija, stiprybė ir ramybė. Tai išmoko jaunuolius siekti tikslų, nepasiduoti. Vėliau jie tai panaudoja studijuodami, per egzaminus – visos problemos tampa įveikiamos,“ – savo patirtimi ir įžvalgomis dalinasi „Qbis“ ekspertė S. Šukutytė.

Švietimo analitikai tarsi su skalpeliu rėžia per visuomenės skaudulį – kol jaunimui tėvai, mokytojai, neleis skirti metų savęs paieškoms, grūste grūs į aukštąsias, tol universitetų profesoriai nuogąstaus, kad studentai nemotyvuoti, o darbdaviai skėsčios rankomis sakydami, kad jaunoji karta neturi darbinės ir gyvenimiškos patirties