Pasivaikščiojimas šokolado fabrike

Riešutų kambarys, šokolado upės, ir liksmieji Umpa Lumpos daugeliui primena vaikystėje matytą filmą „Čarlis ir šokolado fabrikas“. O gal ir jūs kada nors bandėte įsivaizduoti save Čarlio vietoje, spaudžiantį rankoje auksinį bilietėlį? Beje, ar žinojote, kad kiekvieno Olandijos gyventojo burnoje per metus vidutiniškai ištirpsta penki kilogramai šokolado, o Amsterdamo uoste kasmet „apsilanko“ penktadalis visame pasaulyje užaugintos kakavos? Akivaizdu, kad Umpa Lumpas ir Olandiją neginčijamai sieja bent du dalykai – meilė šokoladui ir gilios jo gaminimo tradicijos.

Apie šokolado fabrike vykstančius stebuklus kužda ir subtilią užuominą apie filmą slepiantis šokolado fabriko, esančio Olandijos Rozendalio mieste, pavadinimas – „Lonka“. Čia vyksta tai, ką daugelis vaikų (o gal ir suaugusiųjų) pavadintų stebuklu – už fabriko sienų į dėžutes krinta dešimtys tūkstančių saldainių, kruopščiai išliejami ir pakuojami šokoladai bei kiti skanumynai. Jie vėliau keliauja ne tik į Olandijos, bet ir į kitų pasaulio valstybių parduotuvių lentynas. Tokį reginį prieš daugiau nei trejus metus pirmą kartą išvydo ir Jolanta, į Olandiją atsekusi mylimojo pėdomis.

„Pakavau, rūšiavau, prižiūrėjau – eidama į darbą niekada nežinojau, kurioje fabriko dalyje tądien dirbsiu“, pasakojo mergina ir pridūrė – taip, ragauti galima. „Lonkos“ šokolado fabrikas merginai tapo pirmuoju darbu svetur, o vėliau čia nusidriekė ir karjeros laiptai – istorija, prasidėjusi valytojos pareigomis, kulminaciją pasiekė logistikos padalinyje. Jolanta pasakojo, kad tame pačiame fabrike dirbo daug lietuvių, o iniciatyva ir kruopštumas niekada nepraslydo pro vadovų akis.

„Pirmą dieną, žinoma, buvo sunku, tačiau darbo sąlygos buvo puikios, o dėl klaidų niekas nekritikavo, tad jaučiausi laisvai. Darbe kartais vaišindavo keksiukais, valgykloje stovėdavo dėžės su produkcija, kurią darbuotojai galėjo neštis namo“, apie darbo šokolado fabrike privalumus pasakojo „Lonkoje“ taip pat dirbusi Kamilė.

Nors šis šokolado fabrikas buvo įkurtas likus pusšimčiui metų iki garsiojo filmo premjeros, dešimtims lietuvių jis tampa pirmuoju „auksiniu bilietėliu“ į Olandijos darbo rinką. „Šiuo metu ten nebedirbu. Likau Olandijoje ir dirbu administratore. Tai yra darbas, kurio aš siekiau, o „Lonka“ buvo mano šansas pakilti aukštyn ir čia įsitvirtinti“, pasakojo Jūratė.