Vairuotojo atmintinė: 10 dalykų, kuriuos rekomenduojama žinoti prieš sėdant už vairo Olandijoje

• Jeigu ženklai nenurodo kitaip, gyvenvietėje leistina važiuoti 50 km/h, užmiestyje 80 km/h, greitkelyje 100 km/h, o autostradoje – 130 km/h greičiu.

• Prieš įvažiuodami į žiedinę sankryžą, visada atidžiai sekite ženklus – skirtingai nei Lietuvoje, Olandijoje išvažiuojantiems iš žiedinės sankryžos pirmenybė teikiama ne visada.

• Dviračiams ir mopedams visada taikoma pirmenybė, tad atidžiai sekite šių transporto priemonių eismą. Ypatingai saugokitės mopedų – nors jiems draudžiama naudotis dviračių juosta, šios taisyklės dažnai nepaisoma.

• Važiuodami pro gyvenvietę, garsinį signalą galite naudoti tik ypatingo pavojaus atveju. Jeigu vairuojate naktį, tiesiog pamirksėkite šviesomis.

• Nemaža dalis lengvųjų automobilių vairuotojų priklauso vairuotojų organizacijai „ANWB“, kuri gali padengti automobilio remonto išlaidas.

• Už važiavimą valstybiniais keliais Olandijoje mokėti nereikia. Išimtys – tuneliai, į kuriuos įvažiuojant taikomas vienkartinis mokestis.

• Būkite budrūs ne tik tada, kai pamatysite greičio matuoklio ženklą, mat olandai jau seniai „prisijaukino“ Lietuvoje dar tik testuojamą vidutinio greičio matavimo sistemą. Ji įrengta net 12 pagrindinių šalies magistralių ir veikia ilgose distancijose. Jeigu jūsų vidutinis greitis bus didesnis nei leidžiamas maksimalus greitis, galite gauti baudą už greičio viršijimą.

• Baudą galima apmokėti tiesiogiai policijos pareigūnui, pažeidimo vietoje.

Amsterdame ir kituose tankiai apgyvendintuose Olandijos miestuose dažnai nelengva surasti laisvą vietą automobiliui. Siekiant išspręsti šią problemą, didmiesčių priemiesčiuose ir užmiesčiuose prie viešojo transporto stotelių įrengtos didelės stovėjimo aikštelės su „P+R“ sistema. Ja naudotis visiškai paprasta – pasistatykite automobilį toliau nuo centro ir patogiai keliaukite viešuoju transportu, mat į automobilio stovėjimo mokestį jau įskaičiuotas bilietas į miesto centrą ir atgal. Už šią paslaugą jums greičiausiai teks sumokėti apie 8 eurus. Tokių aikštelių sąrašą ir transporto maršrutus rasite ANWB internetiniame puslapyje (olandų kalba).Europos Sąjungos šalyse išduotas vairuotojo pažymėjimas Olandijoje galioja lygiai tiek pat – dažniausiai 10 metų nuo jo išdavimo datos. Vis dėlto, jeigu Olandijoje gyvenate bent 185 dienas per metus, galite pakeisti lietuvišką dokumentą į olandišką – jis bus laikomas jūsų asmenybę patvirtinančiu dokumentu.

Atvežę nuosavą automobilį į Olandiją, per 6 mėnesius turite įregistruoti jį atsakingoje Nyderlandų įstaigoje. Be to, jūsų automobilis turi praeiti techninę apžiūrą. Olandijos automobilių savininkai kas tris mėnesius moka kelių mokestį. Norėdami įsigyti automobilio draudimą Olandijoje, kitaip nei kitose šalyse, privalote turėti leidimą gyventi. Užregistravę automobilį atsakingoje įstaigoje, paprasčiausiai pasirinkite norimą draudimo kompaniją, pasirinkite norimą draudimo planą ir sumokėkite jam taikomą mokestį.

Buto/kambario nuomos ypatybės

Olandijos darbdaviai dažnai stengiasi prisitaikyti prie iš užsienio atvykstančių darbininkų poreikių ir pasiūlo išnuomoti iš anksto numatytą kambarį ar butą. Vis dėlto, jeigu toks pasiūlymas neteikiamas, gyvenamosios vietos paieška gali tapti nemaloniu rūpesčiu. Nors olandai puikiai kalba angliškai, ne kiekvienas laisvą butą ar kambarį turintis šalies gyventojas ryžtasi jame apgyvendinti atvykstančius iš užsienio, ypač tuo atveju, jeigu dėl nuomos tariamasi telefonu, o būsimus nuomininkus tikimasi pamatyti tik įsikraustymo dieną. Ieškant būsto didmiestyje, iškyla dar viena problema – „neįkandama“ nuomos kaina. Remiantis naujausiais statistiniais duomenimis, už vieno miegamojo buto nuomą Amsterdamo priemiestyje kiekvieną mėnesį teks sumokėti mažiausiai 700 eurų (mažesniuose miestuose kiek mažiau), o už kitas paslaugas (internetą, elektrą, vandenį, šiukšlių išvežimą ir t.t.) – dar apie 150 €. Be to, olandai gali lengvai susisiekti su daugiabučių namų savininkų bendrijomis ir sužinoti apie laisvus butus, o atvykstantiems iš užsienio lengviausiu keliu dažniausiai tampa nekilnojamo būsto nuomos agentūros, kurioms už gyvenamosios vietos paiešką tenka papildomai sumokėti vieno mėnesio nuomos dydžio mokestį. Nuomos kaina taip pat priklauso nuo buto patogumų, tad ieškant gyvenamosios vietos itin svarbu įsidėmėti tris olandiškus terminus:

• Ongemeubileerd (neaprūpintas). Tokiame bute nerasite nei kilimo, nei užuolaidų, nei technikos. Greičiausiai turėsite patys įsigyti visas smulkmenas – durų rankenas, dušo galvutę, lempų gaubtus, kabliukus ir net tualeto dangtį. Tokios būklės gyvenamosios vietos dažniausiai galite tikėtis, ieškodami socialinio būsto.

• Gestoffeerd (dalinai aprūpintas). Tokiame būste galite tikėtis išvysti tam tikrą grindų dangą, pvz., laminatą ar kiliminę dangą, būtiniausią techniką (greičiausiai bute vis tiek nerasite net orkaitės) ir, kai kuriais atvejais, užuolaidas. Į tokio būsto jaukumą turėsite įnešti šiek tiek papildomų investicijų ir darbo, tačiau viską galėsite sukurti pagal savo poreikius.

• Gemeubileerd (aprūpintas). Tai reiškia, kad bute rasite visą reikiamą įrangą ir techniką – jums reikės tik užpildyti stalčius ir lentynas savo daiktais.

1. Nemokami pėsčiųjų turai

Įsilieję į kitų smalsiai nusiteikusių turistų būrį, galėsite nemokamai sužinoti populiariausių Amsterdamo objektų istoriją. Kartu su gidu pasivaikščiosite Raudonųjų žibintų kvartalo gatvelėmis, apžiūrėsite Anos Frank namus, karališkuosius rūmus ir kitas populiariausias miesto vietas. Šie nemokami turai trunka apie tris valandas ir vyksta kiekvieną dieną 11,15 val. ir 13,15 val (pradžia – Dam aikštėje, prie nacionalinio paminklo).

2. Begijnhofo kiemelis

Mėgstate mįsles ir paslaptis? Tuomet ši pramoga kaip tik jums. Begijnhofo kiemelis – 14-ojo amžiaus dvasia apgaubta ramybės oazė, kurią lemta atrasti tikrai ne kiekvienam. Vienintelis įėjimas – nedidelės ir paprastos medinės durys nuolat dūzgiančioje Amsterdamo širdyje, mažoje Gedempte Beginensloot gatvelėje. Tai lyg laiko mašina, nukelsianti jus atgal į viduramžius – atraskite ją ir grožėkitės romantiškais sodais, seniausiu mediniu namu Amsterdame ir dvejomis nuostabiomis bažnyčiomis.

3. Prekyvietė po atviru dangumi

Turgelis, kuriame galite apsilankyti nemokamai, nėra naujiena, tačiau lankantis Amsterdame visa tai pamatyti savo akimis tikrai verta. Albert Cuypmarkt – prekyvietė, esanti Alberto Cuypstraato gatvėje. Tai tikras „kultūrų katilas“, kuriame be olandų dar karaliauja ir indoneziečiai, surinamiečiai bei marokiečiai, lankytojams siūlantys viską nuo dviračių iki egzotiškų pelėsinių sūrių.

4. Atraskite pasaulį kitoje kanalo pusėje

Apeikite centrinę stotį ir tęskite kelionę nemokamu keltu! Kitoje kanalo pusėje jums atsivers tikras menininkų miestas – apleista laivų statykla, neturinti nei vienos pilkos sienos. Šioje kanalo pusėje šeimininkauja talentingi „graffiti“ meistrai, savo piešiniais puošiantys kiekvieną dar neišmargintą paviršių, o lankytojus pasitinka tvarką prižiūrinti iš medžio išdrožta galva. Jeigu „graffiti“ nėra jūsų aistra, tai yra puiki proga daugiau sužinoti apie įvairias meno rūšis. Be to, būdami kitame kanalo krante, galėsite pasigrožėti visai kitokia, tolima ir paslaptinga, Amsterdamo panorama.
Keltai kursuoja nuo 6,30 val. iki 21 val.

5. Kačių valtis (Poezenboot)

1966-aisiais Amsterdame gyvenanti mergina Henriette van Weelde, pamačiusi gatvėje po medžiu besislepiančią kačių šeimą, pagalvojo: jeigu žmonės gali gyventi valtyse, kodėl to negali padaryti katės? Penkiasdešimtuosius gyvavimo metus mininti idėja šiandien į Amsterdamą traukia kačių mylėtojus iš viso pasaulio. Šiuose gyvūnų namuose galėsite apsilankyti užsukę į Singelio gatvę.

6. Amsterdamas, penktadienio vakaras ir…riedučiai

Visus metus, kiekvieną penktadienį (jeigu gatvės nebūna šlapios), čia vyksta šviesų ir spalvų festivalį primenantis riedutininkų žygis, kuriame gali dalyvauti visi norintys. Šio renginio metu uždaromos gatvės net ir dūzgiančiame miesto centre, tad atsistokite ant keturių ar aštuonių ratukų ir pasiruoškite ne tik pajudėti, bet ir geriau pažinti miestą! Startą ir finišą skiria apie 20 kilometrų, pradžia – 20 val. prie Vondelparko.  Daugiau informacijos rasite tinklalapyje www.fridaynightskate.com.

7. Antradieniai muzikiniame teatre

Amsterdamas – menų ir kultūros miestas. Nors čia vykstančių teatro spektaklių bei koncertų bilietų kainos skirtos ne kiekvieno kišenei, daugybė teatrų ir koncertų salių kultūros ir meno mylėtojams reguliariai surengia nemokamus pasirodymus. Pavyzdžiui, nuo rugsėjo iki gegužės, antradieniais, 12,30 val. galite apsilankyti muzikiniame teatre ir nemokamai išvysti aukščiausios kokybės nacionalinio simfoninio orkestro, nacionalinio operos teatro choro ir nacionalinio baleto teatro trupės pasirodymus.

8. Trečiadieniai Concertgebouw koncertų salėje

Eidami į šį renginį, paruoškite savo alkūnes nuožmioms grumtynėms su kailiniais pasipuošusiomis damomis. Nuo rugsėjo vidurio iki birželio kiekvieno trečiadienio vidurdienį Concertgebouw koncertų salėje vykstantys pasirodymai itin populiarūs. Nors dažniausiai ant scenos galima išvysti tik repeticiją vakaro pasirodymams, savo rankas ir balsus vidurdieniais miklina geriausi šalies ir užsienio muzikantai.

9. EYE kino institutas

Šis išskirtinės architektūros pastatas taip pat puikuojasi į Amsterdamo muziejų, kuriose galite apsilankyti nemokamai, sąraše.  Jame ne tik sužinosite apie pasaulinę bei Olandijos kino istoriją, bet ir galėsite įsitaisyti jaukiuose krėsluose ir žiūrėti filmų ištraukas. Nors laikinos parodos yra mokamos, apatiniame pastato aukšte kiekvieną lankytoją pasitinka nemokama paroda su gausybe eksponatų bei atskiros futuristinio stiliaus kabinos su valdymo pultais, kuriose galite peržiūrėti daugiau nei šimtą filmų iškarpų bei siužetų. Be to, įspūdingą muziejaus pastatą puošia didžiuliai langai, iš kurių atsiveria įspūdingas vaizdas – Amsterdamo panorama ir miestą juosiantys kanalai.

10. Nemokama ekskursija alaus darykloje

Nemokama alaus degustacija? Taip, tai įmanoma! Nors „t‘IJ“ alaus darykla nėra tokia populiari kaip milžinė „Heineken“, joje tikrai verta apsilankyti kiekvienam alaus mėgėjui. Kiekvieną penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį 15,30 val. čia rengiamos nemokamos ekskursijos, kuriose ne tik sužinosite naujų dalykų bei pamatysite didžiausią Europoje butelių kolekciją, bet ir galėsite paskanauti organiškos produkcijos.

Lietuviškose Kelių eismo taisyklėse rašoma: dviračių vairuotojams draudžiama važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo, vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų, važiuoti pėsčiųjų perėjomis ar pravažiuoti pro pėstįjį greičiau nei jo ėjimo greitis – 3–7 km/h. Dar daugiau – pamėginki važiuoti be šalmo ir liemenės, ir jau būsi stabdomas malonaus policijos pareigūno. Olandijoje, panašu, viskas yra priešingai.

Pirmiausiai, reikia suvokti, kad Olandija pagal dviračių infrastruktūros išvystymą, dviratininkų eismo patogumą, saugumą ir kitus rodiklis yra neabejotina šalis lyderė. Ne tik Europoje, tačiau ir visame pasaulyje. Tai žemėlapio plotelis su giliomis dviračių tradicijomis ir stipriu sąmoningo dviratininko įvaizdžiu. Minti dviratį, o ne automobilio pedalus – gero tono, mentaliteto ir brandos ženklas.

Kas svarbiau už šalmą?

Du dalykai, be kurių negalite pradėti savo kelionės yra dviračio skambutis ir atšvaitai (važiuojant naktį prireiks ir lempų). Nors dviratininkas ir turi pirmumą prieš automobilį bei pėstįjį, nors takai platesni nei Lietuvos gatvės, o liemenės ir šalmai neprivalomi, tačiau saugumu vis vien rūpinamasi. Kai jau įprasite riedėti vienodu tempu su vietiniais judriomis Olandijos gatvėmis, suprasite, kad skambutis yra nepakeičiamas, norint pabudinti apsnūdusius ir ne savo kelio dalimi einančius turistus.

Beje, labai svarbi kryptis, kuria važiuojate. Dažnai priešingos krypties srautai atskiriami iškilia trinkelių danga. Automobilių eismas čia beje leidžiamas, tačiau visais atvejais prioritetas yra dviračių. Pirmumą iliustruoja kelio ženklinimas (tiek vertikalus, tiek horizontalus). Pavyzdžiui, žiedinėje sankryžoje linija iš baltų trikampių nurodo, kad automobiliai turi praleisti dviratininkus ir išvažiuodami iš žiedo ir įvažiuodami į jį. Gera žinia ta, kad vargu ar kada būsite vienintelis dviratininkas jūsų pasirinktame kelyje – jei turite abejonių, tiesiog sekite priešais jus judančių dviratę minią.

Parkavimas – kiekvieno dviratininko svajonė

Lietuvoje turėjote pastebėti – prie didesnio prekybos centro, traukinių stoties ar biudžetinės įstaigos įrengtus dviračių stovus – nuo vos poros iki, geriausiu atveju, 6 ar 9. Žinoma, nėra ko skųstis, mat ir tiek dažnai būna per daug ir jie stovi pustuščiai. Visiškai kitokia situacija Olandijoje. Pavyzdžiui, Groningeno universitetinio miestelio centrinė traukinių stotis turi 10 000 vietų dviračių parkavimo aikštelę. Vienintelė bėda „prisiparkavus“ tokioje vietoje – nepamiršti, kur jūsų dviratis.

Ir, žinoma, nepamiršti jo saugiai prirakinti. Tai, kad grįžę prie dviračio, rasite vien jo priekinį ratą, nustebinti neturėtų. Todėl niekada nepirkite brangaus dviračio, o pusę jo kainos išleiskite ant tvirtos (ar kelių) spynų. Kur jau kur, tačiau Olandijoje atsarga gėdos nedaro.

Trumpai:

• negalite važiuoti dviračiu būdami girti ar apsvaigę;
• muzika ir mobilieji telefonai leidžiami, tačiau labai rekomenduojama naudotis laisvų rankų įranga;
• sukdami į kairę ar dešinę tai turite parodyti ištiestos rankos mostu;
• jei neketinate Olandijoje praleisti daug laiko, dviratį tiesiog nuomokitės – punktų tikrai ne vienas kone kiekviename mieste ir gerą variantą galite rasti nuo 4-5 eurų dienai;
• Dauguma dviračių Olandijoje turi senoviškus „galinius“ stabdžius. Pasipraktikuokite prieš pajudėdami iš vietos;
• Ir, svarbiausia, mėgaukitės malonia, saugia ir turininga kelione kol galite – Lietuvoje bus ne tip gražu.